PRATARMĖ
Aprašyti sausumiečio pasiplaukiojimo jachta įspūdžius paskatino kapitono Rimtauto Rimšo knyga „Klajonės po jūrą ir save“. Tiksliau, viena jos stiliaus ypatybė, pasak šios knygos autoriaus: „joje nėra nieko nuoseklaus – nei laike, nei erdvėje, nei mintyse“. Žinojau apie ką rašyti, bet dar trūko atskaitos taško. Jį radau minėtos knygos 93 psl., skirsnyje „Trise“.
Didesni ar mažesni kombinatoriai – štai kas mes buvome. Jūrinės praktikos neturėjom. Kiekvienas mūsų žingsnis buvo pirmas. Kaip ir ką daryti, mūsų niekas nemokino ir net trumpo jūreivystės kurso nebuvome išėję. Praskleidus literatūrinį sluoksnį, minėtoje knygoje randu šiuos paprastus, tačiau sunkius naujokui, dalykus – pasigaminti valgyt, suvaikščiot į galjuną ir persirengt nesublogavus. Esu dėkingas mūsų kapitonui Dainiui už paduotą arbatos stiklinę, užteptą sumuštinį ir supratimą, kad nemokėjimas – tai ne yda.
Nepretenduoju į išsamų kelionės aprašymą. Galimas daiktas, kad kiti kelionės dalyviai čia daug ko pasiges. Taip pat nepavyko apsieiti be specifinių jūrinių terminų, be kurių bent kiek tikslesnis aprašymas nebūtų įmanomas. Kelionę aprašiau savo požiūriu ir tai kas man įsiminė. Mane labiau domino gyvenimo jachtoje ypatumai, o labiausia – jūros liga: kas tai yra, kaip ji pasireiškia ir kodėl apie ją Artūras Dovydėnas knygoje „Buriavimas“ rašo: „neretai per audrą dalis įgulos suserga jūros liga ir praranda bet kokį interesą kovoti už laivą ir savo pačių gyvybę“, o Patarlių knygoje (23:34) apsvaigusio bevalio žmogaus būsenai aprašyti naudojamas jūros užsupto žmogaus įvaizdis: „Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje“.
Neabejoju, kad jei tai būtų ne pirma mano kelionė jūra, įspūdžiai būtų kitokie – greičiausiai blankesni ir kitokiais akcentais. Ir ko gero – šios kelionės aprašymo nebūtų visai.
Dėkoju kelionės iš Klaipėdos į Gotlandą draugams Dariui ir Kareiviui, kitose kelionėse jūros sūrymo ragavusiems Daivai ir Mariui, pusseserei Gintarei ir visiems, padėjusiems šiam kelionės aprašymui atsirasti.
Didesni ar mažesni kombinatoriai – štai kas mes buvome. Jūrinės praktikos neturėjom. Kiekvienas mūsų žingsnis buvo pirmas. Kaip ir ką daryti, mūsų niekas nemokino ir net trumpo jūreivystės kurso nebuvome išėję. Praskleidus literatūrinį sluoksnį, minėtoje knygoje randu šiuos paprastus, tačiau sunkius naujokui, dalykus – pasigaminti valgyt, suvaikščiot į galjuną ir persirengt nesublogavus. Esu dėkingas mūsų kapitonui Dainiui už paduotą arbatos stiklinę, užteptą sumuštinį ir supratimą, kad nemokėjimas – tai ne yda.
Nepretenduoju į išsamų kelionės aprašymą. Galimas daiktas, kad kiti kelionės dalyviai čia daug ko pasiges. Taip pat nepavyko apsieiti be specifinių jūrinių terminų, be kurių bent kiek tikslesnis aprašymas nebūtų įmanomas. Kelionę aprašiau savo požiūriu ir tai kas man įsiminė. Mane labiau domino gyvenimo jachtoje ypatumai, o labiausia – jūros liga: kas tai yra, kaip ji pasireiškia ir kodėl apie ją Artūras Dovydėnas knygoje „Buriavimas“ rašo: „neretai per audrą dalis įgulos suserga jūros liga ir praranda bet kokį interesą kovoti už laivą ir savo pačių gyvybę“, o Patarlių knygoje (23:34) apsvaigusio bevalio žmogaus būsenai aprašyti naudojamas jūros užsupto žmogaus įvaizdis: „Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje“.
Neabejoju, kad jei tai būtų ne pirma mano kelionė jūra, įspūdžiai būtų kitokie – greičiausiai blankesni ir kitokiais akcentais. Ir ko gero – šios kelionės aprašymo nebūtų visai.
Dėkoju kelionės iš Klaipėdos į Gotlandą draugams Dariui ir Kareiviui, kitose kelionėse jūros sūrymo ragavusiems Daivai ir Mariui, pusseserei Gintarei ir visiems, padėjusiems šiam kelionės aprašymui atsirasti.
Rytis Stankevičius
Vilnius, 2006 m. vasaris
Vilnius, 2006 m. vasaris
posted by Rytis Stankevicius at 21:33
<< Home